M. Hakkinenas: po avarijos pradėjau „antrąjį gyvenimą“

1995 metų lapkričio 10 dieną Mika Hakkinenas pateko į labai baisią avariją per kvalifikaciją Adelaidės mieste, kur tada paskutinį kartą vyko Australijos GP etapas.

Dėl pradurtos padangos jo bolidą sumėtė važiuojant 200 km/h greičiu ir mašina šonu rėžėsi į atitvarą. O juk tuo metu nebuvo net HANS sistemos ir bolido kokpito konstrukcija buvo mažiau saugi. Apskritai, tas įvykis vos neužsibaigė tragiškai, suomių pilotas buvo ant mirties slenksčio, bet dėl ryžtingų FIA medicinos tarnybos specialistų veiksmų Miką pavyko išgelbėti.

Du mėnesius Hakkinenas praleido ligoninės lovoje, bet jau 1996 metų vasarį jis sugrįžo prie „McLaren“ mašinos vairo, o dar po kelių metų jis tapo pasaulio čempionu, iškovodamas pirmąjį savo titulą.

Kaip sako pats Hakkinenas, jo „antrasis gyvenimas“ tęsiasi jau 23 metus, o karjerą „Formulėje-1“ jis užbaigė prieš 17 metų, būdamas 33 metų, tuo tarpu kai Kimis Raikkonenas, kažkada užėmęs Mikos vietą „McLaren“, ruošiasi lenktyniauti iki 41 metų.

„Ta avarija buvo tokia sunki, kad tapo viena iš priežasčių, kodėl aš taip anksti išėjau iš čempionato, - prisimena Mika. – Tikriausiai, nuo to laiko nebuvo nė vienos dienos, kad aš apie tai negalvočiau. Bet blogiausiai buvo ligoninėje, kur atrodė, kad aš esu kalėjime. Tai, kas su manimi vyko, buvo be galo nemalonu ir aš tiesiog nepajėgiu to paaiškinti“.

Viena iš avarijos pasekmių – dalinis klausos praradimas dešine ausimi. Bet net tame Hakkinenas nori surasti pozityvo: šiuo metu jis bendradarbiauja su austrų kompanija „Neuroth“, kuri specializuojasi gamindama šiuolaikinius klausos aparatus. Mika yra šios kompanijos pasiuntinys ir reklamuoja jos produkciją.

„Technologijos mūsų laikais tiesiog fantastiškos, kartu su profesionalais aš pakankamai giliai esu išanalizavęs šias problemas ir suprantu, kaip tokių avarijų pasekmės veikia smegenų darbą ir kalbą, - aiškina M. Hakkinenas. – Esmė tame, kad jei viena ausis negirdi pakankamai gerai, tai smegenys pradeda dirbti su maksimaliu intensyvumu. Tai galima sulyginti su situacija, kai keturių cilindrų variklyje nustoja dirbti vienas cilindras: tada likusieji trys veikia su didesne apkrova“.

Sprendimą išsiskirti su „Formule-1“ Mika priėmė po avarijos, kuri vėl įvyko Australijoje, bet jau Melburno trasoje. 2001 metų sezonas prasidėjo nuo lenktynių Alberto parke, kur 25 rate Hakkineno bolide sulūžus pakabai, mašina išlėkė iš trasos ir atsitrenkė į barjerą iš padangų.

„Aš mačiau, kaip greitai artėja siena ir tai buvo siaubingas momentas. Po to aš pagalvojau: „Mika, atrodo, kad žaidimas baigtas. Tu juk laimėjai du pasaulio čempionatus – galbūt jau užtenka? – taip dabar jis prisimena tą epizodą. - O juk dar buvo avarijų ir per bandymus, apie kurias niekas nežino. Tai buvo paprasčiausia beprotybė. Žodžiu, tais metais aš užbaigiau karjerą, bet pliusas tas, kad aš iškovojau nemažai pergalių ir du kartus laimėjau titulą“.

Hakkineno sąskaitoje 20 pergalių ir 26 „pole“ pozicijos ir tai iki šiol yra Suomijos lenktynininkų rekordas. Kimis Raikkonenas taip pat yra iškovojęs 20 pergalių, bet turi tik 18 „pole“.

Paskutiniais metais buvęs lenktynininkas daugiausiai bendradarbiauja su įvairiomis kompanijomis kaip prekės ženklo atstovas, dalyvaudamas reklaminėse akcijose ir tai pilnai jį tenkina: „Tai malonus ir įdomus darbas ir jo man visiškai pakanka. Aš dar turiu puikią šeimą ir draugus – vargu ar galima norėti daugiau...“

Rugsėjo 28 dieną Mika  Hakkinenui sukaks 50 metų.