Sezono rezultatai: „Williams Martini Racing“

Po užimtos penktos vietos Konstruktorių įskaitoje 2017 metais, „Williams“ tikėjosi žengti kitą žingsnį, juk naująjį bolidą projektavo vadovaujant Paddy Lowe, tačiau pasibaigęs sezonas tapo pačiu prasčiausiu istorijoje – besąlygiška paskutinioji vieta be jokių šviesių momentų.

Padirbėjęs su „Sauber“ ir „Renault“, rusas Sergejus Sirotkinas pasirašė kontraktą su „Wiiliams“ – prieš tai komanda atliko keletą bandymų, kuriuose Sergejus buvo greitesnis ir atlaikė lenko Roberto Kubicos konkurenciją. 22 metų rusas iš „SMP Racing“ programos tapo vieno iš „Williams“ rėmėjų -  sūnaus Lance‘o Strollo ekipos draugu. R. Kubica pasiliko rezerviniu pilotu.

Naująją „Williams FW41“ mašiną, sukonstruotą vadovaujant Paddy Lowe ir dalyvaujant aerodinamikos skyriaus vadovui Dirkui de Beerui – abu jie atėjo į komandą pradėjusio sezono pradžioje, pristatė vasario 15 d., iškeldami naują sezono užduotį  - kovoti dėl podiumų ir bent išsaugoti 5 vietą Konstruktorių įskaitoje.

Norėdami to pasiekti, „Williams“ inžinieriai pasirinko kiek kitokią aerodinaminę koncepciją nei gana sėkmingais 2017 metais, nusprendę panaudoti keletą naujų idėjų, kurios leistų padidinti važiuoklės efektyvumą. Bet išėjo viskas atvirkščiai.

Tai, kad su mašina ne viskas tvarkoje, tapo aišku žiemos bandymų metu, bet priežasčių teko ieškoti kur kas ilgiau. Mašinai trūko prispaudžiamosios jėgos, ji nervingai elgėsi posūkiuose, blogai dirbo su padangomis, buvo per daug priklausoma nuo trasos konfigūracijos ir temperatūros, bet svarbiausia – tapo nenuspėjama ir sudėtinga vairuoti. Lenktynininkams teko kovoti ne su varžovais, o su mašina, kad paprasčiausiai ją būtų galima išlaikyti trasoje.

Komanda ne ypatingai tai afišavo, stengėsi neišleisti informacijos į išorę, tikėdamasi greito progreso. „Williams“ užsiėmė naujovių ruošimu, tačiau nepasiekę duomenų koreliacijos tarp vėjo tunelio ir matavimų trasoje, todėl žymesnės pažangos pasiekti nepavyko.

Sunkumus su naujovėmis gerai iliustravo situacija Silverstoune. Namų etapui komanda paruošė naują bolido dugną – pagal rezultatus, gautus vėjo tunelyje, tai turėjo pridėti stabilumo ir prispaudžiamosios jėgos, tačiau trasoje paaiškėjo, kad išjungus DRS, prispaudžiamoji jėga galinėje mašinos dalyje nesugrįžta ir taip staigiai prarandama bolido kontrolė.

Kvalifikacijoje Strollas išlėkė, nenuvažiavęs nė vieno greito rato, o Sirotkinui šiaip taip pavyko atlikti bandymą. Dalyvauti su tokiomis mašinomis lenktynėse buvo pavojinga, komandai teko sugrąžinti ankstesnę konfigūraciją ir tuo pažeisti uždaro parko taisyklių sąlygas, todėl abu lenktynininkai startavo iš techninio aptarnavimo juostos.

Tik dvejose lenktynės „Williams“ pavyko uždirbti taškų – Baku Lance‘as Strollas finišavo aštuntas, bet ten pasisekė, kadangi net šešios mašinos pasitraukė dėl avarijų, o kai kurie pilotai gavo baudas. Monzoje padėjo oras ir trasos konfigūracija – abu pilotai gavo taškus, užbaigdami prizinį dešimtuką.

Kaip senais gerais laikais, pagrindiniu „Williams“ varžovu tapo „McLaren“ komanda, tačiau 2018 metais jos kovojo ne dėl pirmųjų, o dėl paskutinių protokolų eilučių. Pagrindiniu orientyru buvo komandos draugo rezultatai. Kvalifikacijose Sirotkinas aplenkė Strollą rezultatu 13:8, o štai lenktynėse Lance‘as dažniau būdavo priekyje. Beje, paradoksalūs komandos sprendimai dėl strategijų kartais Sirotkinui neduodavo jokių šansų.

Sirotkinas neblogai praleido sezoną, nedarydamas rimtų klaidų, kantriai dirbdamas su komanda ir vertindamas situaciją su atsargiu optimizmu, bet paskutiniais metais iš debiutantų visuomet laukiama greitos sėkmės, o sėkmingai pasirodyti su FW41 buvo neįmanoma. Rusas ne kartą yra sakęs, kad gerai važiavo lenktynėse, bet įvertinti šios sėkmės pagal rezultatus buvo neįmanoma – mašina pralaimėdavo po keletą sekundžių kiekviename rate.

Sezono pabaigoje „Williams“ varžovų sėkmės fone ekipai tapo visai sunku ir Strollas atvirai prisipažino, kad pasiekti pažangos komandai nepavyko.

Lance‘as Strollas: „Sezonas buvo labai sudėtingas, visus metus mašina neturėjo greičio. Kiekvieną savaitgalį mes labiau stengėmės išgyventi nei kovoti su varžovais. Taip buvo visada – visus metus mes buvome atsiliekančių vaidmenyje.

Mes praktiškai netobulinome mašinos nuo Australijos, nemanau, kad nuo to laiko mašina tapo geresnė. Buvo sunku matyti, kaip varžovai, tokie kaip „Sauber“, su kuriais mes kovojome „ratas į ratą“ sezono pradžioje, nuėjo toli į priekį lyginant su mumis“.

Suprasdamas, kad sūnaus karjerai iškilo grėsmė ir greito progreso iš „Williams“ tikėtis neverta, Lawrence‘as Strollas pradėjo dairytis į šalis – ir nupirko „Force India“, tuo garantuodamas sūnui stabilią ateitį. Jį norėjo pervesti į kitą komandą dar sezono įkarštyje, bet perėjimą užblokavo „Mercedes“, kad leistų jų jaunimo programos dalyviui Estebanui Oconui užbaigti sezoną.

„Williams“ prarado ir titulinė rėmėją „Martini“, ir pinigus iš Strollo bei iš „SMP Racing“, todėl sezono pabaigoje atvirai pripažino, kad išlaikyti darbuotojus tokioje situacijoje bus nepaprasta. „Williams“ jau paliko aerodinamikos skyriaus vadovas Dirkas de Beeras, vyr. konstruktorius Edas Woodas, vyr. lenktynių inžinierius Robas Smedley, išėjo ir abu pilotai.

Kitiems metams „Williams“ pasirašė sutartį su „Mercedes“ jaunimo programos nariu, „Formulės-2“ čempionu George Russellu, suderinę sąlygas su vokiečių kompanijos vadovybe. Jo komandos draugu taps Robertas Kubica, sugrįžęs į pagrindinių pilotų sudėtį po aštuonerių metų pertraukos. Lenko rėmėjai už jį sumokėjo 10 mln. eurų. Robertas kol kas tik pergyvena, kad komanda jam iki šiol neranda lenktynių inžinieriaus.

„Williams“ pastaraisiais metais pergyvena nebe pirmą krizę. Atrodytų, kad blogiau būti jau negali, todėl yra viltis bent šiokiai tokiai pažangai – į tai, kad ir šiuo atveju istorija vystysis pagal spiralę...